sutvarijimas

sutvãrijimas sm. (1) 1. → sutvaryti: Kaip didė yra galybė sutvãrijime, kaip didė išmintis pasodinime DP405. 2. žr. tvarinys 1: Niekas negal krikštytis ing vardą kurio sutvãrijimo, tiektai ing vardą Dievo DP260. \ tvarijimas; sutvarijimas